baugus

baugùs, -ì adj. (4) Grz, baũgus Dk 1. baugštus, bailus, baikštus, baimingas: Baugiám arkliuo votago nereik Krkl. Baugus kai miško žvėrelis Sln. Bėda baugiám žmogui, jis niekų bijo Gr. Baugì višta, neįšauksi tu jos Gs. Vienas kovarnis į trobą įeidavo, taip nebaugus buvo Rdn.

baũgiai adv.: Žiurkė baugiai slapstėsi po kampus rš.

2. lepus: Mano kojos labai baũgios, basas negaliu paeiti Jnš. Labai baugùs krau[ja]s: įsibrėžė, ir užsirožija Krš. Oleandra labai baugì – kad tik kas kiek, tuoj jai pakenka Sd. Ta žemė baugì (bijo lietaus ir giedros) Klm. 3. baisus: Kurs kitus baugina, tas baugùs, kurio reikia bijotis J. Tas senis toks baugùs, visas apžėlęs! Gs. Čia jau tokia baugì vieta Klp. Par girias naktį baũgus važiavimas Grg. Baugus laikas Žr. Baugì debesis K. O amžinume, ir patiemus velinamus baũgusis DP10. | Ans yr baugùs (labai geras) meisteris Prk.

baugù n., báugu: Prie vakaro baugù vienai namie Gs. Baugu važiuoti N. Teip šaudė, ka trobo[je] baugù buvo būti Kal. Juk baũgu žiūrėt, kokia bjauri dabar esi! Jrk74. Baũgu žiūrėt, kokį vežimą nukrovė Skr. O kai išėjo į kalnus, tai dar baugiaũ kai namie Srd. ^ Be gaidžio kurtu, be šunio baugù Tr. baũgiai adv., baugiaĩ K: Visas sumuštas, sukruvintas – tep baũgiai atrodo Gs. Jūsų jaujuo degant, taip pri mūsų baũgiai atrodė Grg. Teip baugiai (baugu) važiuoti Krtn. Buvo baũgiai (labai didelė) giria Prk. Tus (tuos) pamidorus reik baũgiai (labai) mokėti augyti Šlu.